Ankstyvosios bažnyčios laikais krikšto tėvais, tiksliau tada jie būdavo įvardijami, kaip globėjai - buvo vadinami asmenys, kurie laiduodavo už žmones, norinčius iš kito tikėjimo atsiversti į krikščionybę. Siekiantys tapti krikščionimi privalėdavo susirasti žmogų, kuris įtikintų miesto vyskupą, o taip pat ir pats prižiūrėtų, kad atsivertėlis tikrai būtų tikintis, doras ir sąžiningas...

Mes, lietuviai, vardais esame turtingesni už daugelį mūsų kaimyninių tautų, mat Lietuvoje vartojamų (vartotų) vardų priskaičiuojama iki trijų tūktančių. Mes ne tik noriai perimame vardus, kuriuos vartoja kitos tautos, ir juos sulietuviname, bet nepamirštame ir savo senojo baltiškojo palikimo, bei krikščioniškų tradicijų.
Krikšto vardas – tai krikštijant kūdikį, jam suteikiamas...

Nuo seno svarbiausi žmogaus gyvenimo momentai apgaubti prietarų ir įvairiausių tikėjimų. Mūsų protėviai vaiko gimimą ir jo krikštą laikė labai svarbiais įvykiais, tad stropiai paisė visų liaudies priesakų ir tikėjimų, linkėdami naujagimiui laimės. Štai keletas iš jų:
Buvo tikima, kad pribuvėja mergaitę turi priimti su rankšluoščiu, taip ji būsianti gera audėja. Kitas...

Krikštatėvių parinkimas visuomet buvo svarbus naujagimio tėvų sprendimas - krikšto tėvai vaidino ne mažą vaidmenį vaiko lavinime, išsimokslinime. Su krikštatėvių pasirinkimu siejami ir lietuvių tradicinėje bendruomenėje vyravę įvairūs prietarai, tikėjimai.
Ne menkesne motyvacija nei tėvai, parinkdami krikštatėvius, rėmėsi ir patys krikšto tėvai sutikdami krikštyti kūdikį - jų atveju...