Krikšto tėvų vaidmuo ir pareigos

Ankstyvosios bažnyčios laikais krikšto tėvais, tiksliau tada jie būdavo įvardijami, kaip globėjai - buvo vadinami asmenys, kurie laiduodavo už žmones, norinčius iš kito tikėjimo atsiversti į krikščionybę. Siekiantys tapti krikščionimi privalėdavo susirasti žmogų, kuris įtikintų miesto vyskupą, o taip pat ir pats prižiūrėtų, kad atsivertėlis tikrai būtų tikintis, doras ir sąžiningas krikščionis.
Ir tik vėliau,  išsivystė tradicija  kiekvienam krikštijamam kūdikiui bei vaikui turėti krikšto tėvus, kad jie, būdami šalia galėtų patarti dvasiniais klausimais, bei puoselėti vaikų tikėjimą Dievu. Tiesa, iki pat devintojo amžiaus  krikštatėviais daugeliu atveju būdavo vaikų biologiniai tėvai arba įvaikintojai ir tik vėliau, pamažu krikšto tėvais tapdavo šiek tiek tolimesni artimieji. Dar po kurio laiko šias pareigas galėjo atlikti ir šeimos draugai. 

Kaip išsirinkti krikšto tėvus

Kiekviena šeima, besiruošianti krikštyti vaikelį, tikisi, jog krikšto tėvai nebus tik žmonės sudalyvavę krikštynų ceremonijoje, bet metams bėgant rūpinsis vaiko dvasiniu gyvenimu, bendraus su juo, domėsis kaip sekasi.
Išrinkti krikštatėvius kūdikiui ar mažam vaikui pagal bažnyčios nuostatus turi tėvai, tuo tarpu jau vyresnis vaikas krikštatėvius gali pasirinkti pats. Taip pat reikia pagalvoti apie tai ar rinksitės tik vieną krikštatėvį ar pageidaujate, kad vaikas turėtų du krikšto tėvus. Krikštijant vaiką katalikų bažnyčioje dažniausiai  įprasta pasikviesti ir krikštamotę ir krikštatėvį.
Amžius taip pat yra ribojamas - krikštatėviais gali tapti katalikai sulaukę 16 metų. Skirtingai nei ankstyvosios bažnyčios laikais, patys vaiko tėvai negali būti krikštatėviais.
Ne katalikas, bet išpažįstantis kurį nors kitą krikščioniškąjį tikėjimą žmogus gali tapti  Krikšto sakramento priėmimo liudininku, tik tuo atveju, jeigu kartu kviečiamas antras būsimas krikštatėvis yra katalikas.
Verta apsvarstyti, ar norite, kad vaiko krikšto tėvais taptų giminės ar tiesiog labai artimi žmonės, nesusiję su jumis giminystės ryšiais. Šeimos, norinčios, kad vaikelio krikštatėviais taptų kas nors iš giminių, linkusios manyti, kad tokiu atveju įsipareigojimo jausmas krikšto vaikui yra žymiai stipresnis, nei renkantis krikšto tėvus iš draugų rato, kadangi  draugai gali atitolti, galų gale draugystė gali net nutrūkti. Kai kurie renkasi gimines vien dėl tam tikro mainų pobūdžio: „tu būk mano vaiko krikštatėviu šiandien, o aš vėliau būsiu tavojo vaiko". Iš dalies tai nėra gerai, nes lyg ir pasirinkimas padarytas,  bet tėvai dažnai net nepasidomi ar tas žmogus yra tikintis, ar galės dvasiškai ugdyti jų atžalą.
Išreiškiantys norą, kad draugai taptų vaiko dvasiniais mokytojais, argumentuoja tai tuo, kad šeimos nariai ir kiti giminės jau ir taip džiaugiasi glaudžiais santykiais, todėl artimojo, kaip krikštatėvio vaidmuo  sumenkės.
Treti nesigilina ar rinktis iš draugų rato, ar iš giminių, bet kreipia dėmesį į tai, ar krikštatėviai turės galimybę džiuginti vaiką materialiomis dovanomis. Atitinkamai ieškomi pasiturintys draugai ar giminės ir kartais net nespėjama atkreipti dėmesio į jų vertybes, gebėjimą padėti išauginti dorą, dvasiškai išsilavinusį žmogų. Tačiau katalikų bažnyčia primena, jog svarbiausia, kad krikšto tėvai būtų turtingi dvasiškai.

Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai ar kandidatas į krikštatėvius bus tinkamas pavyzdys mažajam krikščioniui, ar išpažįsta tą patį tikėjimą, kaip ir vaiko tėvai, ar jis yra kantrus ir supratingas, turintis aukštas moralines vertybes? Be galo svarbu, kad krikštatėvis suprastų Krikšto sakramento reikšmę, kad išmanytų tikėjimo doktrinas, nes juk tiesioginė pareiga bus padėti krikšto vaikui žengti tikėjimo keliu.
Svarbiausia susidėlioti prioritetus ir neskubant apgalvoti visus pasrinkimo variantus, nes krikštatėvius pasirenkame visam gyvenimui, ir keisti jų nebegalėsime.

Kaip buvo minėta anksčiau, vaikas gali turėti daugiausiai du krikštatėvius (būtinai skirtingų lyčių), tačiau patys krikštatėviai gali turėti keletą ar net daugiau krikšto vaikų. Vaikai gali būti susiję giminystės ryšiais arba būti iš visai skirtingų šeimų. Dvynukų, trynukų tėvams, besiruošiant krikštyti atžalas turbūt neretai iškyla klausimas - „o kiek gi krikšto tėvų reikės"? Pagal bažnyčios nuostatus, galima pasirinkti tiek bendrus krikštatėvius vienu metu gimusiems vaikams, tiek skirtingus. Tarkim dvynukų atveju, galima pasirinkti tik vieną krikštatėvį, arba krikštatėvių porą. O jei tik pageidaujate kiekvienas dvynys gali turėti savo krikštamotę ir krikštatėvį.

Krikštatėvių vaidmuo krikštynų ceremonijoje

Kai  Krikšto sakramento priėmimo dieną atvyksite į bažnyčią kunigas pasveikins ir tėvus, ir būsimus krikštatėvius. Praneš, kad šią ypatingą dieną vaikutis bus pakrikštytas ir gaus Dievo dovaną - naują gyvenimą.

Liturgijos metu, kunigas kreipsis į krikšto tėvus, klausdamas jų ar jie pasiruošę priimti šią pareigą, ir ar stengsis iš visų jėgų  vaikui padėti pažinti Dievą. Verta įsiklausyti į liturgijos žodžius, dabar jie skirti žmogui ne tik kaip krikščioniui, bet ir kaip krikštatėviui. Kunigas nurodys ne tik svarbiausias pareigas, kurias reikės atlikti būnant krikšto tėvu, bet taip pat pabrėš vaidmenį, kaip vaiko bendrakeleivio, kartu einančio tiesos ir tikėjimo kryptimi.
Ceremonijos metu atkreipkite dėmesį į naudojamus simbolius - vandenį, kuris nuplauna nuodėmes ir suteikia naują gyvenimą Kristuje. Naująjį gyvenimą simbolizuoja balti vaiko rūbeliai ir patepimas, kuris turi gydančią  prasmę. Deganti krikšto žvakė nurodo kryptį, tikėjimo Dievu  kelyje. Tokie simboliai pabrėžia krikšto tėvų pareigą, puoselėti išskirtinai dvasingus santykius su savo krikšto vaikais.

Krikštatėvių pareigos

Tai, kad  esate išrinktas būti krikštatėviu, rodo begalinį tėvų pasitikėjimą jumis. Šeima kviečia jus tapti ypatingu žmogumi atžalos gyvenime, rodyti pavyzdį, bei tapti dvasiniu  palydovu visą gyvenimą. Sulaukti tokio kvietimo yra didžiulė garbė, tačiau patartina neskubėti priimti pasiūlymo, o paskirti kelias dienas apmąstymams ir nuspręsti, ar tikrai sugebėsite atlikti tokią svarbią pareigą. Verta sau atsakyti į tokius klausimus : „ar mano tikėjimas Dievu yra pakankamai stiprus ir ar galėsiu juo pasidalinti su krikštavaikiu?"; „ar turėsiu galimybę dažnai susitikti, bendrauti?", „ar aš pasiryžęs sukurti glaudžius dvasinius santykius su krikšto vaiku visam gyvenimui?".
Jeigu priimate tėvų pasiūlymą, pirmoji užduotis, kaip būsimo krikštatėvio yra padėti šeimai suplanuoti ir surengti vaikelio krikštynas. Labai gražus gestas būtų, jeigu kartu su tėvais apsilankytumėte kunigo paskirtose konsultacijose prieš Krikšto sakramento priėmimą.
Krikštynų dieną,  įteikite vaikui, kad ir simbolinę religinę dovanėlę. Tai gali būti Biblija, Katekizmas ar vaikiška maldaknygė. Dažnai dovanojamas sidabrinis ar auksinis kryželis. Be galo nuoširdi dovana būtų sukurta maldelė savo krikšto vaikui.
Žinoma, krikštavaikio gimtadienio turbūt nepamiršite, bet įsiminkite ir šios, gimimo dienos Kristuje, datą. Ta proga galima pasveikinti vaiką tiesiog paskambinus ar nusiuntus atvirlaiškį. Aišku, jei tik yra galimybė,galima susitikti ir paminėti šią dieną visiems kartu - vėl uždegti krikšto žvakę, peržiūrėti krikštynų nuotraukas.
Jei meldžiatės, nepamirškite skirti maldą savo krikštavaikiui.
Puoselėkite vaiko dvasinį pasaulį, išmokykite tikėti ir suprasti tikėjimo galią.
Dalyvaukite ypatingose vaiko gyvenimo akimirkose: priimant Pirmąją Komuniją, Krikšto sakramento sutvirtinimą. Būkite šalia ir per vestuves.
Išlikęs gajus požiūris, kad mirus tėvams, krikštatėviai privalo auginti savo krikšto vaiką, tačiau tai nėra oficiali pareiga, nebent tokią valią tėvai būtų išreiškę galiojančiame testamente. Tai daugiausiai lemia bendražmogiški faktoriai - jei krikštatėviai bendrauja su vaiku, padėdavo tėvams jį auklėti, tikėtina, kad ištikus tokiai nelaimei  jie tikrai prisiims atsakomybę už vaiką.

Krikštatėviai atlieka ypatinga vaidmenį, ne tik tą dieną, kai ya priimamas Krikšto sakramentas, bet ugdant ir vedant vaiką tikėjimo keliu  visą gyvenimą. Būtent todėl, šeima renkanti krikšto tėvus savo atžaloms, privalo būti įsitikinusi savo sprendimo teisingumu. Lygiai taip pat ir krikštatėviai, prieš priimant kvietimą, turi apvarstyti, ar tikrai susidoros su tokiomis svarbiomis ir tuo pat metu nepaprastai kilniomis pareigomis.

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaipGriežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.