Monetoje slypi nuoširdūs palinkėjimai
Šiandien tarp įvairiausių dovanų krikštavaikiams dažniausiai rasime ir monetų. Jų vertė labai priklauso nuo krikštatėvių pažiūrų bei finansinių galimybių.
Krikštynų proga padovanotas vadinamasis pinigėlis gali būti menkavertis, vien simbolinis, reiškiantis nuoširdžiausią palinkėjimą gyvenime nieko nestokoti. Paprasčiau tariant, - būti turtingam.
Tačiau krikštavaikiui padovanota moneta gali būti vertinga, turėti išliekamąją vertę ir kainuoti nemažus pinigus. Tokia brangi dovana suvokiama ne vien kaip relikvija, bet ir kaip investicija vaiko ateičiai.
Proginės ir senovinės monetos
Nors galima padovanoti 1 lito monetą - su galingu simbolinio palinkėjimo užtaisu, vis dėlto daugelis krikštatėvių nepagaili pastangų ir savo lėšų, ieškodami įdomesnių, vertingesnių monetų. Vieni renkasi Lietuvos banko progines monetas( žr. sąrašą - http://www.lithuanian-mint.lt/lt/monetos/index.php), kiti išleidžia nemažus pinigus tauresnio metalo monetai, ant kurios neretai išgraviruojami dar ir krikštavaikio inicialai.
Vilniaus senamiestyje įsikūrusiose juvelyrikos parduotuvėse tarp pirkėjų yra gana populiarios Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II laikų monetos. Viena 5 rublių vertės moneta kainuoja maždaug 980 litų, o 10 rublių - 1890 litų. Pardavėjų tikinimu, šios senovinės carinės monetos yra autentiškos ir iš iš gryno aukso.
Ieškantiems pigesnių variantų vertėtų pasižvalgyti po skelbimų portalus. Čia dėl carinių pinigų galima susitarti už mažesnę kainą. Beje, kaip ir dėl Lietuvos banko proginių monetų.
Fiksuoja madingą naujovę
Kaune, didžiuosiuose prekybos centruose įsikūrusiose juvelyrikos parduotuvėse pastebima madinga naujovė - krikštatėviai vis dažniau renkasi šiuolaikiškas, modernaus dizaino monetas iš užsienio - su Laisvės statulos, garsių rūmų, koalos, strazdo ar dar kitokiais vaizdais.
Tai gana didelės - už lietuviškuosius metalinius 5 litus didesnės monetos, sveriančios po 31 gramą. Vienos tokios iš gryno sidabro pagamintos monetos kaina - 110 litų.
Pardavėjų nuomone, tai - puiki investija vaiko ateičiai. Paaugęs jis galės monetą saugoti kaip brangią relikviją, antikvarinę vertybę. Arba - išlydyti ir pasidaryti grandinėlę, ar, reikalui prispyrus, tiesiog parduoti.
Galbūt dėl to šios monetos itin paklausios ne vien tarp krikštatėvių, bet ir tarp vaikaičių ateitimi besirūpinančių močiučių bei senelių.
Atrakcija - monetų kaldinimas
Renginių organizavimu užsiimantys asmenys krikštynoms gali pasiūlyti ne vien specialiai pagamintas suvenyrines monetas, bet netgi atrakciją - senovinį monetų kaldinimą rankiniu būdu, jų teigimu, gyvavusiu nuo antikos laikų iki XV amžiaus po Kristaus gimimo.
Užsakytą suvenyrinę monetą su norimu piešiniu, pageidaujamais proginiais užrašais ant abiejų monetos pusių galima iš anksto iškalti. Bet įmanomas ir kitas variantas - į krikštynas atvyks etnografine apranga apsivilkęs meistras. Jis senoviniu kalimo aparatu šventės dalyvių akivaizdoje iškals monetas. Jei norės, tai pabandyti galės ir patys krikštynų dalyviai.
Metalai, iš kurių kaldinamos 20 arba 24 milimetrų skersmens monetos, - aliuminis, žalvaris ir varis.
Vidutinė paslaugos kaina pradedama skaičiuoti nuo 1000 litų. Galutinė kaina priklausys nuo užsakomos monetos sudėtingumo, pasirinkto dydžio ir metalo. Jei pageidaujama, iškaltas monetas už papildomą mokestį galima įdėti į specialias kapsules, skirtas kolekcinėms monetoms.
Pinigėlis - dovana pribuvėjai
Pasak Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos Rasos Paukštytės-Šaknienės, apgynusios humanitarinių mokslų daktaro disertaciją "Gimtuvės ir krikštynos Lietuvos kaimo gyvenime (XIX a. pabaigoje - XX a. I pusėje)", seniau per krikštynas, kurios įvykdavo greitai po vaikučio gimimo, kūmai pinigėlį dažniausiai padovanodavo pribuvėjai. Tai buvo daugiau simbolinė dovana, nes pribuvėja nereikalaudavo jokio atlygio.
Ši tradicija ypač gaji buvo Lietuvos kaimuose ir miesteliuose.
Laikui bėgant šis paprotys pakeitė geografiją - išplito į miestus ir, ko gero, modifikavosi. Vaikai dabar krikštijami kelių mėnesių ar metų amžiaus, tad pinigėlis (moneta) jau dovanojamas ne pribuvėjai, bet krikštavaikiui.
Nors šiuo metu krikštatėvių dovanos yra kitokios, bet išlieka noras apdovanoti naująjį krikščionį. Nes kuo gausiau ir dosniau apdovanosi vaiką, tuo jis bus laimingesnis, turtingesnis. R. Paukštytės - Šaknienės pastebėjimu, laiko tėkmėje ši esminė nuostata išlieka, keičiasi tik detalės.
Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.