Senosios krikštynų tradicijos Maltoje
Malta yra salų grupė Viduržemio jūroje, tarp Sicilijos ir Šiaurės Afrikos. Maltos kultūroje atsispindi įvairių šalių jai padaryta įtaka, pagrinde Italijos ir Jungtinės karalystės, kurios valdė Maltą iki 1964. Malta turi dvi valstybines kalbas - maltiečių ir anglų, tačiau italų kalba yra vis dar suprantama. Didžioji dauguma maltiečių, apie 80% yra romos katalikai, kadangi tai yra oficiali šalies religija, tačiau praktikuojančių gyventojų yra tik apie 40%. Visdėlto, bažnyčios įtaka yra labai stipri, šalyje iki šiol yra draudžiamos skyrybos bei abortai.
Malta yra civilizacijų katilas su tūkstančių metų senumo istorija, o maltiečių tradicijos ir legendos vis dar gyvos senosios kartos atmintyje ir iki šiol yra studijuojamos bei klasifikuojamos.
Ankstesniais laikais Maltoje buvo skubama pakrikštyti kūdikį kaip įmanoma greičiau po jo gimimo, nes buvo tikima, kad jeigu kūdikis mirs nepakrikštytas, jis keliaus į pragarą.
Mamos laikė krikštynas ypatinga ir laimės kupina švente, mat buvo sakoma „ krikštynų dieną visos rožės vaiko mamai". Šeimos gerovė ir sėkmė padidėdavo su kiekvieno vaiko gimimu ir jo krikštynomis. Akušerių pagalbininkės nešdavo kūdikius krikštui į bažnyčią. Šeima išnuomodavo vieną ar daugiau vežimų, kad nuveštų tėvus, senelius, brolius ir seseris, taip pat kūdikį, akušerę ir jos pagalbininkę į krikšto ceremoniją. Pasibaigus krikšto apeigoms, šeima pratęsdavo šventimą tėvų namuose. Svečiai buvo vaišinami specialiai šiai progai pagamintu karštu šokoladu, apvaliais migdolų skonio makaronais, aplietais baltos ar rožinės spalvos cukraus glajumi (biskuttini tal-maghmudija).
Krikštynos senojoje Maltoje, kaip ir kitose vietovėse, buvo lydimos įvairių prietarų bei tikėjimų. Buvo tikima, kad jei šventė po krikšto apeigų truks ilgiau nei 24 valandas, naujagimio siela bus išlaisvinta nuo kančių. Kūdikis tapdavo krikščioniu tik pakrikštytas, iki to laiko jis buvo laikomas „blogu" žmogumi. Baiminantis vaisiaus apsigimimų, nėščiai moteriai buvo draudžiama bendrauti ar būti šalia nekrikštyto vaiko.
Anot senųjų Birkikaros miesto gyventojų pasakojimų, nepakrikštytas kūdikis buvo guldomas lovytėje ant kairiojo šono, o po krikšto akušerė paguldydavo vaikutį ant nugaros arba ant dešinio šono.
Laikantis tradicijų, vaikai paveldėdavo savo senelių vardus: jei tai būdavo berniukas - iš tėvo pusės, jei mergaitė - iš mamos pusės. Dėdės ir tetos taip pat turėjo teisę padėti rinkti vaikui vardą. Dažniausiai krikšto tėvais tapdavo jau susituokusi pora, tačiau kartais tėvai prašydavo senelės iš mamos pusės ir senelio iš tėvo pusės, tapti jų vaiko krikšto tėvais, arba atvirkščiai.
1575 metais vyskupas Duzina skelbė, kad vaikai turi gauti šventųjų vardus, tik ne pagoniškus. Kiekvienas šventas vardas turėjo savo reikšmę, kurią visi gerai žinojo. Pvz., Šv.Blaise - saugojo nuo gerklės ligų. Šv.Nicholas (Anglijoje Šv. Valentinas) - padėdavo panelėms pasirenkant mylimąjį. Šv.Leonardas - buvo pagalbininkas kovojant su turkų piratais.
Šiandien, renkant kūdikiui vardą, tokių tradicijų nebesilaikoma ir šventųjų vardai nebėra tokie populiarūs kaip būdavo anais laikais.
Vardo parinkimas vaikui, Maltoje visuomet buvo svarbus dalykas. Vardas turėjo didelę reikšmę jo savininkui, jis galėjo atnešti jam sėkmę ar negandas. Tai vis dar atsispindi ir šiuolaikiniame žmonių mąstyme, daugelis vis dar tiki sąsaja tarp vardo savininko ir jo likimo.
Šeimos kultas Maltoje vyravo visais laikais, tėvai turėdavo svarų žodį auklėjant savo vaikus ir kontroliuojant jų elgesį. Konkrečios savybės - dorybės bei ydos, būdavo būdingos tam tikrai šeimai ir paveldimos iš kartos į kartą. Iki šių dienų egzistuoja tai patvirtinantys įvairūs posakiai: „Darbštaus tėvo sūnus, paveldi pusę jo savybių" arba „Koks kamienas, tokia ir šaka". Žinoma, kartais būdavo sakoma ir priešingai: "Rožės išsiskleidžia iš spyglių, o spygliai iš jų".
parengta pagal www.geocities.com
Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.