Pirmoji komunija: reikšmė, atributika bei dovanos
Katalikų bažnyčioje yra švenčiami 7 sakramentai: krikštas, sutvirtinimas, pimoji komunija (eucharistija), atgaila, santuoka, kunigystė, ligonių patepimas Šiame straipsnyje norime išsamiau apibrėžti, kas yra pirmoji komunija ir kokia jos reikšmė mūsų gyvenimui, kokie yra būtini šios šventės atributai bei kokios pirmosios komunijos dovanos yra dovanojamos jaunajam krikščioniui.
„Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame“ (Jn6, 56). Kaip kasdienis maistas suteikia energijos mūsų kūnui, taip Komunija teikia mūsų sieloms amžinąjį gyvenimą.
Šiems atgailos – sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams ruošiami Krikšto sakramentą priėmę ir 7-9 metų sulaukę krikščionys, kurių tėvai (globėjai) pareiškia norą, kad jų vaikai dalyvautų sakramentiniame bažnyčios gyvenime. Iš tiesų, tokio amžiaus vaikams, yra ganėtinai sudėtinga suprasti kas yra šventos mišios, ar sakramentai, dėl to yra paskirtas gana netrumpas periodas vaiko paruošimui šiam svarbiam žingsniui. Tačiau ne vien tik kunigas ar katechetas turėtų ruošti vaiką šio sakramento priėmimui. Tėvai, bei krikšto tėvai turi laikytis krikšto sakramento metu duoto pažado ir krikščioniškai jį auklėti, rodyti krikščioniško gyvenimo pavyzdį.
Priimant pirmąją komuniją, svarbu tinkamai pasiruošti. O pirmos komunijos dieną (bei visomis tolimesnėmis eucharistijos priėmimo dienomis), laikytis pasninko: t.y. iki komunijos priėmimo nevalgyti apie 1 val., maldingai nusiteikti, atgailauti už savo nuodėmes, susikaupti ir aktyviai dalyvauti visų šv. Mišių metu. Pirmosios komunijos dieną, vaiko apranga nebūtinai turi būti labai puošni, tačiau svarbu, kad ji būtų balta. Ši spalva simbolizuoja ne vien tik šventiškumą, bet ir vidinį švarumą bei tyrumą. Be baltos aprangos – vaikas privalo turėti krikšto žvakę. Jei jos neturi išsaugojęs – tinka ir naujai įsigyta. Liturginių iškilmių metu, prieš priimant Eucharistiją, žvakė yra uždegama nuo Paschalo – Velykų žvakės, kuri žymi Kristaus Šviesą. Svarbu žinoti, kad žvakių papuošimai nėra tik dekoro detalė – jie apsaugo vaikų rankeles nuo karšto vaško, kuris varvėdamas ant vaiko rankučių, mišių metu gali išblaškyti susikaupimą maldai, bei šio sakramento priėmimo momento svarbą.
Iškilmių metu vaikai atsineša su savim tėvų ar krikšto tėvų dovanotas maldaknyges, kryželius arba rožančių. Visa tai kunigas pašventina. Šie daiktai tai nėra beprasmė šventės atributika. Jie turi svarbią reikšmę tolimesniame vaiko krikščioniškame gyvenime. Maldaknygė reikalinga sukalbėti maldą po Komunijos, giedoti giesmes ar pasiruošti šv. Mišioms. Rožančius – tai maldos įrankis. Beje, rožinio kalbėjimas neturėtų vykti šventų Mišių metu, nes Mišios yra didžiausia malda krikščionio gyvenime. Po šv. Mišių kunigai dažniausia įteikia vaikams vardinius paveikslėlius, kurie primena, jog tą dieną jie pirmą kartą priėmė Kristų šventosios Komunijos metu.
Atgailos - sutaikinimo ir Eucharistijos uždavinys — lydėti jaunuolį jo religinio augimo kelyje. Todėl labai svarbu, kad vaikas ne tik pažintų tikėjimo tiesas, suprastų, kas yra nuodėmė, už ją atgailautų bei eitų išpažinties, bet ir priėmęs šiuos sakramentus tomis tikėjimo tiesomis toliau gyventų, bei aktyviai dalyvautų bažnytinės bendruomenės gyvenime.
