Krikštynos Latvijoje: panašumų daugiau nei skirtumų
Biržų, Rokiškio bei kitų netoli Latvijos sienos esančių rajonų gyventojai geru žodžiu mini Bauskę, Jelgavą ir kitus kaimyninės šalies miestus ne vien dėl ypatingai skanių saldainių "Gotina" ("Karvutė"). Jų ir kitų prekių lietuviai važinėjo nusipirkti anksčiau, tebevažinėja ir dabar.
Daugava
Tačiau ne vien seni prekybiniai saitai sieja dviejų šalių gyventojus. Istorija lėmė, kad Latvijoje yra lietuvių kaimų (ypač daug Pietų Latgaloje). Alvydo Butkaus studijoje "Latviai" paaiškinama, jog dalis jų - senojo lietuvių etnografinio ploto palikimas, dalis - lietuvių kolonijos. Kai kurios lietuviškos salos atsirado 1921 metais nustačius abi šalis skiriančią sieną. Įdomu tai, kad nemažai lietuvių emigravo į Latviją, būta kelių emigracijos bangų. Daugiau nei prieš pusantro šimto metų lietuvius patraukė ekonomiškai stipresnės šalies miestai Riga, Jelgava, Liepoja. Į čia masiškai keltasi ieškant darbo. Latvijoje slėptasi ir po 1861, 1863 metų sukilimų carinių represijų. O dar viena emigracijos banga ūžtelėjo po Antrojo pasaulinio karo, kuomet lietuviai įsikurdavo ištuštėjusiose pasienio sodybose, kurių šeimininkai latviai arba buvo emigravę, arba Stalino pakalikų ištremti į Sibirą.
Tradicinis medinis namas Latvijoje
Taigi istorija ir kaimynystė lėmė ir tebelemia giminiškus ryšius, mišrias šeimas. Vestuvės, o gimus atžaloms - ir krikštynos, dviejų artimų šalių žmones buria ir bendrai kasdienybei, ir šventėms. Tai - puiki proga įvertinti dviejų šalių skirtumus bei panašumus.
Ypač pastarieji yra svarbūs, dar kartą patvirtinantys giminystę. Ne veltui lietuvių širdys atsiveria po šilto latvių kreipinio "braliukai".
Šiuo metu Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, dominuoja krikščionybę išpažįstantys gyventojai (tačiau kaimyninėje šalyje yra kur kas didesnės liuteronų bei stačiatikių bendruomenės).
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, manoma, kad krikštatėvių patirtis bei gyvenimo būdas daro įtaką krikštavaikiui, todėl jie parenkami atsakingai. Būti krikšto tėvu ar krikšto motina - ne vien dvasinė misija, ne vien didelė garbė, bet ir didžiulė atsakomybė. Juk, atsitikus nelaimei, būtent krikštatėviai privalėtų pakeisti tėvus, auginti, išmokyti ir paleisti į gyvenimą krikštavaikius.
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, krikštynos yra pirmiausia šeimos, giminės šventė, į kurią gali būti pakviesti ir artimiausi kaimynai. Krikštynų metu svarbu, kad visų galvose vyrautų šviesios, pozityvios mintys, krikštavaikiui linkėti laimės, sveikatos, klestėjimo. Tikima, jog visa tai realizuosis tolimesniame vaiko gyvenime.
Apskritai krikštynų tradicijos moderniojoje latvių šeimoje, kurioje neapsieinama be apsilankymo Dievo namuose, mažai kuo besiskiria nuo mūsiškių. Tačiau skirtumų galima rasti tose Latvijos gyventojų šeimose, kuriose nėra užmiršti iki krikščionybės įvedimo vyravę pagoniškieji ritualai. Juolab kad Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, yra aktyvūs pagonybės gaivintojai, senųjų papročių ir švenčių puoselėtojai. Tai - vadinamieji dievturiai (la.dievturi). Jų pastangomis vaiko gimimas, vardo suteikimas bei įvedimas į bendruomenę (lietuviškasis pagoniškasis atitikmuo - apgėlai) liko ne vien istorijoje. Mat močiučių, žinančių ne vien senuosius ritualus, bet ir mokančių ritualinių dainų, nedaug beliko.
Tie, kurie apsieina be cerkvių ar bažnyčių, ypatingai savo atžalos apeigai ieško švento medžio, akmens ar šaltinio. Čia labai svarbus ritualas - kūdikio sūpavimas bei šokis su juo. Tuomet vaikas bus gražiai nuaugęs, vikrus, sumanus, neieškantis žodžio kišenėje.
Tie, kurie renkasi Krikšto sakramentą Dievo namuose, dažnai prie šventės dar "priduria" ir vieną kitą iš senesnių laikų išlikusį paprotį.
Pavyzdžiui, apkaišo naujagimio lopšį, lovytę gėlių žiedais. Arba - ten dar įdeda kelis simbolinius daiktus.
Duonos gabaliukas ir pinigėlis - tam, kad vaikučiui visas gyvenimas būtų sotus, be nepriteklių.
Labai svarbi ir kito į lopšį įdėto daikto - knygos (ar jos lapo) simbolinė reikšmė. Tai garantuoja ne vien ankstyvą žinių siekimą, norą skaityti, bet ir išmintį subrendus. O lopšyje padėtas akmuo, tikima, apsaugos naujagimį nuo užkalbėjimų, blogos akies, juodosios magijos.
Keli faktai:
Latvijos, kaip ir Lietuvos krantus, skalauja Baltija.
Latvija, kaip ir Lietuva, ribojasi su Rusija (276 km), taip pat su Baltarusija (141 km). Beje, su Latvija lietuviai turi ilgiausią sieną - apie 600 km.
Latviai ir lietuviai - baltų ir baltų kalbų atstovai.
Latviai, kaip ir lietuviai, ypač garbino Perkūną.
Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.