Krikštynos Islandijoje

2008.06.03. 

Šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje esančioje saloje, įsikūrusi nedidukė valstybė - Islandija.
Mums, lietuviams, ši šalis yra svarbi tuo, kad pirmoji pasaulyje pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
Islandai didžiuojasi savo vikingų kilme ir islandų kalba, kuri yra skandinaviškos kilmės, kaip beje, ir dauguma Islandijos gyventojų.

Islandai - tikinti tauta, šalyje yra daugybė bažnyčių. Net pačiuose mažiausiuose kaimeliuose, kur gyvena vos kelios ar net viena šeima, šalia namo būtinai yra ir bažnyčia. Pagrindinė ir valstybinė šalies religija, kaip ir daugumoje skandinavijos šalių, yra liuteronizmas.
Bene svarbiausias įvykis jaunojo islando krikščioniškame gyvenime yra priėjimas prie Pirmosios Komunijos, dažniausiai tai įvyksta paauglystėje, tačiau krikštynos - taip pat svarbi šventė šeimos gyvenime.
Vaikus islandai įprastai krikštija iki sulaukiant trijų mėnesių amžiaus. Tokį skubotumą iš dalies lemia ir tai, kad krikšto metu vaikas gauna vardą, tad retas kuris labai ilgai nori laikyti vaikelį be vardo ir stengiasi jį pakrikštyti kuo anksčiau. Dauguma islandų laikosi tradicijos nesakyti kitiems šeimos nariams išrinkto vardo, tad giminės ir artimieji, vaikelio vardą sužino tik krikšto apeigų metu, kuomet jį garsiai ištaria kunigas. Neretai vaikai yra pavadinami jų tėvų, senelių ar prosenelių vardais. Renkant vardą yra kreipiamas ypatingas dėmesys, mat vardai islandams yra svarbūs, turintys reikšmę, kurią dažniausiai visi žino.  Įprasta, jog duodami tokie vardai kaip „diena", " saulė", „naktis" ir t.t.
Įdomu tai, kad vaiko pavardė yra sudaroma prie jo tėvo vardo pridedant galūnę Son (sūnus) arba Dottir (dukra) - atitinkamai berniukas tai ar mergaitė. Pvz., jei tėvo vardas yra Robert - tai jo sūnaus pavardė bus Robertsson, dukros - Robertsdottir.
Krikšto metu vaikeliui dažniausiai suteikiami du vardai, kurie yra šventi ir tradiciškai vienas iš jų būna iš tėvo šeimos pusės, kitas iš motinos.
Krikšto apeigos vyksta bažnyčioje, tačiau jei šeima nusprendžia krikštynas surengti namie, jie gali pasikviesti kunigą į savo namus. Ceremonijos metu bažnyčioje, susirinkus visiems svečiams, kunigas ar kunigė(moteris) pasako gražią kalbą, jos metu visą laiką švelniai liesdamas kūdikio galvelę ir linkėdamas jam viso ko geriausio. Visų apeigų metu kūdikį laiko mama, krikšto liudininkai bei vaikelio tėvas stovi šalia. Vėliau, šventintu vandeniu apšlakstoma kūdikio galvelė, uždegama ir įteikiama žvakelė, degti ilgam...
Po apeigų išduodamas gimimo liudijimas, kuriame kunigas įrašo vaikui suteiktus vardus, o krikšto liudininkai padeda savo parašus.
Krikšto drabužėlius vaikui, tėvai dažniausiai perka arba siūdinasi. Kaip jau tradiciškai priimta skandinaviškose šalyse, vaikai rengiami baltu ilgu, visą kūną uždengiančiu drabužiu - suknele, tačiau griežtų reikalavimų nėra.
Islandai krikštynų šventę dažniausiai rengia namuose arba jei gausus svečių būrys šeimos namuose netelpa, tuomet yra nuomuojama salė. Svečių kviečiama iki 30 - 50 žmonių, atsižvelgiant į giminės didumą bei finansines galimybes. Islandams yra svarbi šeima, tad dauguma puoselėja tradiciją susirinkt drauge,  ypač šeimos švenčių metu. Be kitų tradicinių patiekalų, svečiams patiekiama kava, arbata ir daug pyragų. Pagrindinis vaišių akcentas - didelis pyragas ar tortas, su ant jo užrašytu mažylio vardu ir krikšto data. Kaip žinia, islandai negeria jokio alkoholinio gėrimo per visas vaikų šventes, neišimtis ir krikštynos. Tačiau yra labai graži tradicija per šeimos šventes susėdus prie stalo dainuoti įvairias dainas.
Krikštynų proga mažylis iš tėvų ir svečių sulaukia daugybės mielų dovanėlių, žaislų, drabužių. Būdinga dovanoti sidabrinius daiktus - pakabukus, kryželius, sidabro šaukštelius, taip pat sidabruotus albumus.

Šventinis islandiškas pyragas

Tešlai:

1 stiklinė sviesto;
1,5 stiklinės cukraus;
2 kiaušiniai;
2 valgomieji šaukštai grietinėlės;
2 stiklinės miltų;
1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių;
1 desertinis šaukštelis migdolų ekstrakto;
2 arbatiniai šaukšteliai kardamono.

Įdarui:

1 stiklinė cukraus;
2 valgomieji šaukštai cinamono;
1 litras džiovintų slyvų (jas apvirti, išimti kauliukus ir susmulkinti peiliu);
0,5 stiklinės vandens, kuriame virė slyvos.

Sudėtas visas įdaro dalis užvirinti ir įberti šaukštelį vanilinio cukraus. Įdarą laikyti šiltą, iki kol reikės pertepti pyragą. Išsukti sviestą su cukrumi, po vieną sudėti kiaušinius. Suberti miltus, kepimo miltelius ir viską gerai išmaišyti. Supilti grietinėlę ir prieskonius. Tešlą suminkyti(bet neperminkyti) ir padalinti į 6 lygias dalis. Kiekvieną dalį iškočioti ant vaškinio popieriaus, kad būtų maždaug tokio dydžio kaip atidaromos kepimo skardos dugnas. Iškočiotu tešlos lakštu iškloti kepimo skardą, iš šonų nuimti tešlos perteklių, kad gautusi gražus apvalus blynas ir kepti jį apie 10 minučių, vidutinio karštumo orkaitėje, kol truputį pagels. Iškepus visus pyrago lakštus, išimti juos iš skardos, atšaldyti ir pertepti slyvų įdaru. Ant pertepto pyrago uždėkite knygą, kad geriau susislėgtų.  Palaukus kol pyragas atvės ir įvyniojus jį į plėvelę, palikti šaldytuve ar šaltame kambaryje 2-3 dienas.
Patiekti pyragą galima paprastai arba su migdolų ar vanilės skonio ledais. Taip pat labai skanu su plakta grietinėle. 

 

Tradicinis islandų pyragas "Kransakaka"

 

Šis pyragas yra labai populiarus Islandijoje ir kepamas per tokias šventes kaip krikštynos, vestuvės ir t.t.

1kg specialios marcipaninės paruoštos tešlos "kransakökumassi";
500g cukraus;
2 kiaušinių tryniai;
Glaistas:
Nedidelį kiekį cukraus pudros sumaišyti su vieno kiaušinio baltymu.
 
(Pyragas  15 žmonių)
 
Sudėti į mikserį paruoštą masę(kransakökumassi) su cukrumi ir sumaišyti. Įleisti 2 trynius ir kartu sumaišyti. Tešlą prieš kočiojant palaikyti šaldytuve apie 24 val.
Iškočioti 1,5 cm storio apvalias juosteles ir su plaštakos kraštu iš viršaus truputėlį suploti, kad gautųsi nuožulnus kampas.
Pirmą žiedą supjaustyti kad būtų 10 cm ilgio, kitas 3 cm ilgesnis (13,16,19 ir .t.t)
Apie 12 žiedų sudėti ant sviestinio popieriaus. Kepti orkaitėje nuo 10-12 min. iki 15 min. Kepama tiek, kad  įgautų norimą spalvą, 180 laipsnių karštumo orkaitėje. Iškeptiems žiedams leisti atvėsti apie 2 val, galima palikti ir nakčiai.
 
Glaistas
Tiek, kiek reikia cukraus sumaišyti su kiaušinio baltymu, kad gautųsi glaistas tokio skystumo, jog bėgtų nuo aukštai pakelto šaukšto. Supilti į konditerinį "švirkštą" arba pasidaryti savo ir prakirpti labai mažą skylutę.
Didžiausio žiedo apačią aptepti glaistu ir prispausti prie pagrindo, ant kurio stovės visas žiedų pyragas. Kiekvieną žiedą dėti po vieną ant viršaus ir dekoruoti glaistu, atliekant "zigzago" ornamentus. Užbaigus dekoruoti glaistu, galima jį išpuošti vaisiais, pamirkytais karštame šokolade ir šokolado dekoracijomis. Skanaus!

 

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.

Nevertinta

© 2008-2019 Viskas krikštynoms