Krikšto vardai - daugybės pavardžių pagrindas
2009.10.07.
Žmogus gyvenimą pradeda ir jį baigia turėdamas vardą bei pavardę. Gimimo liudijimas, brandos atestatas, pasas, sakramentus patvirtinantys bei kiti svarbūs dokumentai neįsivaizduojami be šių asmenį identifikuojančių asmenvardžių.
Tačiau taip būta ne visada. Anksčiau lietuviai buvo vienavardžiai ir išsiversdavo be pavardžių. Ne vieną šimtmetį trukęs jų formavimasis baigėsi tik XVIII amžiuje.
Tam didelę įtaką turėjo ir krikšto vardai.
Nesunku atspėti, iš kokių vardų kilo, pavyzdžiui, šalyje populiarios Jonausko, Petrausko ar Juozapavičiaus pavardės.
Dabar šalyje priskaičiuojama iki 55 tūkstančių skirtingų pavardžių. Jų susidarymas - ilgai trukęs sudėtingas procesas. Tačiau labai supaprastintai analizuojant, lietuvių pavardes galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes - lietuviškos ir nelietuviškos kilmės.
Lietuviškos kilmės pavardės yra kilusios iš tautovardžių, asmenvardžių, vietovardžių, pravardžių, gyvūnų ar augalų pavadinimų. Kur kas daugiau (maždaug 70 proc. visų pavardžių) yra nelietuviškos kilmės, dažniausiai kilusių iš krikščioniškų vardų, kadangi svarbiausias lietuvių pavardžių šaltinis buvo tėvavardis arba kilmingos giminės pradininko vardas.
Perduodamos iš kartos į kartą pavardės smarkiai keitėsi, įgavo nelietuviškų (dažniausiai slaviškų) ar lietuviškų ( (pvz., -aitis, -eikis, -elis, -ėlis, -ėnas, -onis, -ukas, -ulis, -ūnas, -utis) priesagų, taipogi ir mūsų tarmėms būdingų bruožų.
Daugiausia lietuvių pavardžių turi įvairių krikštavardžių šaknis. Jų įsigalėjimui lemiamos įtakos turėjo Lietuvos krikštas (aukštaičių - 1387, žemaičių - 1413 metais).
Krikšto vardai, iš kurių susidarė pavardės, dažniausiai skirstomi į tris pagrindines grupes: hebrajiškos, graikiškos, lotyniškos kilmės.
Kadangi tų vardų populiarumas nebuvo vienodas, natūralu, kad ir iš jų susiformavusių pavardžių variantų skaičius labai skiriasi. Pvz., iš hebrajiškos kilmės Jono vardo yra susidarę apie 510 skirtingų pavardžių, o iš tos pačios kilmės Juozo (ar Juozapo) - apie 90 pavardžių.
Iš graikiškos kilmės Andriaus vardo susiformavo apie 245 pavardės, o iš tos pačios kilmės Aleksandro - apie 130 pavardžių.
Iš lotyniškos kilmės Benedikto vardo kilo apie 280 pavardžių, o iš tos pačios kilmės Lukošiaus - apie 60 pavardžių.
Tačiau krikšto vardų yra daug daugiau. Be hebrajiškų, graikiškų, lotyniškų, dar yra slaviški, germaniški, totoriški ir kt. krikšto vardai. Iš visų šių vardų susiformavusių lietuvių pavardžių yra daugybė, tad būtent jos sudaro esminį mūsų dabartinių pavardžių klodą. Jų pavyzdžių rasime ir 2009 metais labiausiai paplitusių gyventojų pavardžių dešimtuke, sudarytame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Departamento duomenimis, daugiausia yra žmonių, turinčių Kazlausko ir Kazlauskienės pavardes. Antroji vieta dešimtuke - Petrauskui, Jankauskienei. Trečioji - Jankauskui, Petrauskienei. Ketvirtoji - Stankevičiui, Stankevičienei. Penktoji - Vasiliauskui, Vasiliauskienei. Šeštoji - Žukauskui, Paulauskienei. Septintoji - Butkui, Žukauskienei. Aštuntoji - Paulauskui, Urbonienei. Devintoji - Urbonui, Kavaliauskienei. Dešimtoji - Kavaliauskui, Navickienei.
Dėl nuolatinės kaitos tikslaus skaičiaus žmonių, turinčių šias pavardes, nurodyti yra ganėtinai sunku. Bet, specialistų pastebėjimu, jei kazlauskai, petrauskai ar kitos į dešimtuką pakliuvusios pavardės atstovai susirinktų į vieną vietą, gautume po vidutinio dydžio Lietuvos miestelį.
Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.