Kilmingųjų krikštynos

Krikšto ceremonijos tikslas - parodyti visuomenei, kad žmogus tapo krikščioniškosios bendruomenės dalimi, o pačiam krikštijamąjam - tai pirmas ir pamatinis žingsnis, žengiamas tikėjimo keliu. Šiuo atžvilgiu, nėra jokio skirtumo tarp krikšto reikšmės kilmingųjų tarpe ir paprastų žmonių krikštynų. Tačiau šio sakramento priėmimas turi lemiamą vaidmenį, kai yra renkamas sosto įpėdinis tokioje šalyje (pvz. Didžiojoje Britanijoje), kurioje monarchas, taip pat tampa ir bažnyčios galva.

Kaip ir karališkosios vestuvės, kilmingųjų krikštynos yra džiaugsmingas įvykis, simbolizuojantis monarchijos tęstinumą. O kad tai būtų pabrėžiama - egzistuoja tam tikros kilmingųjų krikštynų tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą.

Karališkąjį naujagimį dažniausiai pakrikštija pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Pavyzdžiui, Danijos kilmingieji savo atžąlas pakrikštija dažniausiai iki pirmojo gyvenimo mėnesio sukakties. Ir tik po krikštynų, plačiajai visuomenei paskelbiamas mažylio ar mažylės vardas.

Didžiulis dėmesys teikiamas  krikšto rūbeliams. Jie yra perduodami iš kartos į kartą. Tai yra dar viena priežąstis, kodėl vienai dinastijai priklausantys vaikai yra krikštijami vienodo amžiaus - tam, kad tiktų tradicinis krikšto apdaras. Pavyzdžiui, britų karališkąjai šeimai priklausantys krikšto drabužėliai buvo pasiūti 1894 metais, karalienės Viktorijos dukrelei. Juos dėvint buvo pakrikštyti visi karalienės Meri  vaikai, taip pat princesės Margaret atžąlos, bei šių dienų įpėdiniai. Ši šeimos relikvija, puošta įspūdingais nėriniais, viduje įsiūtu balto satino pamušalu, skaičiuoja jau 168 metus ir todėl yra labai kruopščiai ir atsargiai prižiūrima, po kiekvienų karališkųjų krikštynų.     

Danijos karališkasis krikšto rūbelių komplektas buvo pasiūtas 1870 metais, princo Kristijono  krikštynoms. Rūbelis yra puoštas belgiškais nėriniais, šilkiniu kaspinu ir ilgu šleifu. Komplektą taip pat sudaro seilinukas bei šilkinė prijuostėlė.
Rūbeliai plaunami tik tam tikromis, audinį tausojančiomis medžiagomis ir tai atliekama labai atsargiai. Po to, apvyniojama šilkiniu popieriumi ir saugiai laikoma iki kito mažylio krikštynų. Beje, Danijoje, po karališkosios šeimos atstovo krikštynų ceremonijos, kurį laiką rūbeliai yra eksponuojami Karališkajame muziejuje, tad visi norintys, gali juos apžiūrėti iš arčiau.

Karališkųjų krikštynų ceremonijos neretai vyksta privačioje erdvėje. Bet kiekviena monarchija turi savas tradicijas: Didžiojoje Britanijoje krikšto priėmimo vieta nėra nurodyta jokiais reglamentais, todėl kai kuriems sakramentas suteikiamas Vindzoro rūmuose, kitiems netoliese esančioje privačioje  Šv. Jurgio (St. George) koplytėlėje. Bekingemo rūmai yra daugelio karališkosios šeimos atstovų gimimo vieta, kai kurie kilmingieji čia ir buvo pakrikštyti. Dažniausiai ceremonija vykdavo muzikos salėje.

Dar viena ypatybė  - indas šventintam vandeniui. Didžiojoje Britanijoje tam naudojamas ypatingas, vienetinis sidabrinis indas, puoštas paauksuotomis lelijomis. Šį indą sukurti padėjo princas Albertas ir pirmąkart jis buvo panaudotas krikštijant karalienės Viktorijos pirmagimę. Visi kilmingieji asmenys yra krikštijami vandeniu iš Jordano upės. Tai yra tradicija siekianti Kryžiaus žygio laikus.

Danijos kilmingieji yra krikštijami šventintu vandeniu iš sidabrinio indo, kuris buvo sukurtas 1660 metais. Indo dugno reljefe yra pavaizduotas Jėzaus krikšto sakramento priėmimas su Jonu Krikštytoju. Šventintas vanduo ant naujagimio galvytės pilamas iš auksinio ąsotėlio, kuris buvo pagamintas 1650 metais, kartu su žvakidėmis bei dubenėliu, nulietais taip pat iš gryno aukso.  Šiais krikšto ceremonijos atributais buvo pakrikštyti visi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Pagal seną tradiciją, po kiekvienos ceremonijos, ant vandens indo buvo išraižomas vaiko krikšto vardas  bei krikštynų data. Tačiau nuo 1795 metų ši tradicija pamažu užgeso.

Krikštijant „mėlynojo kraujo" turintį vaikutį Jungtinėje Karalystėje, ankščiau būdavo suteikiami šeši ar net aštuoni krikšto vardai, taip pagerbiant nusipelniusių šeimos narių vardą bei atminimą. Pavyzdžiui, karalienė Meri  buvo pakrikštyta Victoria Mary Augusta Louise Olga Pauline Claudine Agnes vardu. Paskutiniu metu, suteikiami tik trys ar keturi krikšto vardai. Ilgo krikšto vardo suteikimo tradiciją „sulaužė" karalienė Elžbieta II,  ji buvo pakrikštyta - Elizabeth Alexandra Mary vardu.

Krikštatėvių sąrašas, dažniausiai puikuojasi, taip pat karališkųjų šeimos atstovų pavardėmis. Tradiciškai vaikų krikštatėviais tapdavo keli  tos pačios šeimos, senesnės kartos  giminės. Tačiau žymiai vyresnių krikštatėvių pasirinkimas savo vaikui išryškino vieną trūkumą - kartais jie būdavo tokio garbaus amžiaus, kad net nesugebėdavo patys savarankiškai pasirūpinti savimi, jau nekalbant apie moralinių vertybių skiepijimą, bei tikėjimo tiesų aiškinimą savo krikštavaikiams. Todėl, paskutiniu metu, kilmingųjų vaikų krikštatėviais kviečiami tapti tėvų bendraamžiai.

Monarchų atžaloms, krikštynų proga, dažniausiai įteikiami sidabriniai ar paauksuoti krikšto pažymėjimo laikikliai, muzikinės dėžutės, šaukštukai. Tai pat, tradiciškai dovanojama antklodėlė ir pagalvė, su išsiuvinėtais vaikelio inicialais.

Be visa ko, nereikia pamiršti, kad kilmingieji taip pat yra žmonės, kurie gali vadovautis įvairiais  papročiais bei prietarais iki krikštynų. Tačiau pačios ceremonijos metu, dažniausiai viskas vyksta pagal tam tikras nuostatas bei tradicijas, kurios pabrėžia monarchijos tęstinumą, ir tikrai nedaugelis ryžtąsi joms prieštarauti.  

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.