Kaip krikštijamas evangelikas liuteronas?

2009.05.04. 

Dalis Lietuvos visuomenės priklauso evangelikų liuteronų bažnyčiai, todėl tikslinga supažindinti ir su jai priklausančių žmonių esminiais krikšto momentais.

Trumpai apie evangelikų liuteronų bažnyčią

Evangelikai liuteronai yra Martyno Liuterio (Martin Luther) mokymo, kilusio XVI a. pr. Vokietijoje, pasekėjai. Formalia liuteroniškosios reformacijos judėjimo pradžia laikoma 1517 m. spalio 31-oji, kai augustinų vienuolis M. Liuteris ant Vitenbergo pilies durų prikalė savo garsiąsias 95 tezes, nukreiptas prieš neribotą popiežiaus valdžią bei indulgencijų pardavinėjimą. Pagrindinis M.Liuterio tikslas buvo atnaujinti Romos katalikų bažnyčią, grąžinti ją prie Biblijos mokymo bei pirmųjų krikščionių išpažinimo ir patirties. 1530 metais nemaža dalis Vokietijos miestų bei kunigaikščių Augsburgo seime įteikė "Augsburgo išpažinimą", tapusį pagrindiniu liuteronų bažnyčios tikėjimo išpažinimo raštu, ir tai formaliai laikoma bažnyčios susiformavimo pradžia.
Pirmuosius žingsnius Lietuvoje liuteronybė žengė jau 1525-aisiais - taigi pačiame reformacijos judėjimo Europoje įkarštyje, tačiau liuteroniškų parapijų tinklas ėmė formuotis tik šeštajame XVI amžiaus dešimtmetyje. Pirmosios liuteronų bendruomenės suvienijo įvairių tautybių išpažinėjus, tačiau pradžioje daugumą sudarė vokiečiai miestiečiai, nors būta ir didikų bei valstiečių.
Liuteronų bažnyčios tikintieji aktyviai dalyvavo kultūriniame bei moksliniame gyvenime. Nemažai liuteronų veikėjų - Martynas Mažvydas, Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapalionis, Jonas Bretkūnas, Liudvikas Rėza bei kiti - turėjo galingos  įtakos formuojant lietuvių kalbą, literatūrą bei apskritai visą kultūrą.
Lietuvos liuteronai, kaip ir kitos liuteroniškosios bažnyčios, išpažįsta doktriną, išdėstytą septyniose išpažinimų knygose. Jų sąvadas yra vadinamas "Liber concordiae" ("Santarvės knyga").
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 tūkstančių evangelikų liuteronų tikėjimą išpažįstančių žmonių. Veikiančiose 54 parapijose tarnystę atlieka per dvidešimt kunigų.

Apie evangeliko liuterono krikštą

Apie esminius evangelikų liuteronų krikšto momentus maloniai sutiko papasakoti teologijos mokslų daktaras, kunigas Darius Petkūnas, taip pat besirūpinantis portalo liuteronai.lt veikla.
Ši interneto svetainė yra Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos projektas, skirtas supažindinti Lietuvos visuomenę su šios religinės bendruomenės istorija, asmenybėmis ir aktualiausiais įvykiais.

- Kunige Dariau, kokio amžiaus rekomenduojama krikštyti vaiką?

- Tradiciškai kitą dieną po kūdikio gimimo jis būdavo pakrikštijamas. Ir šiais laikais vaiką pakrikštyti rekomenduojama kuo anksčiau - taip pat, kaip ir katalikų bažnyčioje. Čia nėra jokio esmino skirtumo.

- Ar keičiasi reikalavimai, jeigu norima pasikrikštyti paauglystėje arba suaugus?

- Jei krikštijamas kūdikis ar vaikas, tokiu atveju į bažnyčią ateina tėvai bei krikštatėviai su mažyliu, ir jis pakrikštijamas. Jei krikštijamas paauglys arba suaugęs žmogus,  pageidaujama, kad iki krikšto jis pasimokytų ir sužinotų, kas tai yra krikštas, ką jis žmogui teikia. Tai yra, prieš krikštą kandidatas yra katekizuojamas - išmoksta M. Liuterio katekizmą.

- Ar paaugliai bei suaugusieji savarankiškai susipažįsta su M.Liuterio katekizmu, ar parapijose vyksta tam specialiai organizuojami mokymai?

- Kadangi evangelikų liuteronų bažnyčia yra nedidelė - ją sudaro kiek mažiau nei vienas procentas Lietuvos gyventojų, todėl paprastai toks asmuo ateina pas kunigą ir tarp jų įvyksta pokalbis. Kunigas jam paaiškina katekizmą, kandidatas turi atmintinai išmokti pagrindines jo dalis, ir taip pasirengia krikštui. Kitose valstybėse, kuriose yra gausesnės evangelikų liuteronų bendruomenės (pavyzdžiui, Latvijoje) parapijose sudaromos besiruošiančiųjų krikštui grupės ir joms organizuojami specialūs kursai.

- Ar evangelikų liuteronų bažnyčioje po krikšto išduodamas jį patvirtinantis dokumentas?

- Taip, išduodamas.

- Kas gali būti krikšto tėvais? Nuo kokio amžiaus? Ar krikštatėviai gali būti kitos konfesijos, ar būtinai tik liuteronai?

- Žmogus krikšto tėvu ar  krikšto motina gali tapti  nuo šešiolikos metų. Lietuvos realiame kontekste, kuomet tikėjimo atžvilgiu yra daug mišrių šeimų, mes nedarome daug kliūčių krikštui. Taigi reikalaujame, kad bent vienas iš krikštatėvių būtų liuteronas. Kitas krikšto tėvas gali būti katalikas arba stačiatikis. Žinoma, būtų idealu, jei krikštijamojo asmens abu krikšto tėvai būtų liuteronai. Krikštatėviai (kaip ir tėvai) turi melstis už savo krikštavaikį, pasirūpinti, kad, subrendus iki atitinkamo amžiaus, jis dalyvautų konfirmacijos pamokose. Vadinasi, turi būti atsakingi už savo krikštavaikio liuteronišką auklėjimą.

- Kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai vienas asmuo gali turėti krikštatėvių?

- Turi būti bent vienas, tačiau dažniausiai būna du arba trys krikštatėviai.

- Ar gali krikštatėviai būti tos pačios lyties, pavyzdžiui, dvi krikštomamos?

- Gali.

- Ką iš daiktų būtinai reikia turėti krikšto apeigoms?

- Evangelikų liuteronų bažnyčios kanonų teisė griežtai nenurodo, ką reikia turėti. Tačiau įprasta, o ir pageidaujama, kad krikštijamas asmuo turėtų krikšto žvakę. Kita vertus, žvakė bei kiti dalykai yra antraeiliai, palyginti su pačiu krikštu ir per jį gaunamas Dievo malonės dovanas.

- Prieš kiek laiko, norint pakrikštyti vaiką, reikia kreiptis į kunigą?

- Kadangi sena liuteroniška tradicija yra pakrikštyti  kūdikį sekančią dieną po jo gimimo, šiandien laiko terminas nėra griežtai nustatomas. Dažniausiai prieš savaitę ateina tėvai ar būsimieji krikštatėviai, ir praneša apie norą pakrikštyti kūdikį. Tačiau jei norima kūdikį pakrikštyti greičiau, dėl to galima prieš mišias atėjus sutarti ir tą pačią dieną pakrikštyti. Jei yra kūdikis, jo tėvai ir krikšto tėvai - kodėl gi jo iškart nepakrikštyti?  Ši taisyklė netaikoma suaugusiesiems, nes, kaip minėta anksčiau, iki krikšto toks asmuo dar turi būti katekizuojamas.

- Ačiū už atsakymus.

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.