Dešimt patarimų tėvams

2009.07.24.

Skirtingai nei kūdikiai, kurie krikštijami tik tada, kai bent vienas iš tėvų ar globėjų to nori, vaikai nuo maždaug septynerių metų amžiaus gali būti krikštijami tik savo noru ir tik tinkamai pasiruošę - t.y.išmokę svarbiausias maldas ir pagrindines tikėjimo tiesas.
Būtinų žinių pagrindus toks vaikas gaus per užsiėmimus savo parapijoje. Tačiau nepakenks, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių tėvų uždelstų krikštynų esmę vaikas suvoks dar ir bendraudamas su savo gimdytojais. Pokalbiai, skaitiniai, apmąstymai, užsiėmimai duos ne vien naudingų žinių, bet ir dar labiau sustiprins dvasinį ryšį tarp šeimos narių.
Bendram Krikšto sakramento pasirengimui pateikiame dešimt patarimų su literatūros nuorodomis. Visa tai mylintys, kūrybingi bei išmintingi tėvai sugebės savaip išplėtoti, praturtinti ir įprasminti. 

1. Šio užsiėmimo metu akcentuojama svarbi žinia: "Per krikštą - į bendruomenę". Su vaiku pabandykite prisiminti bendruomenes, kurioms priklausote. Jų - ne viena. Tai gali būti vaikų darželis, mokykla, dailės būrelis, tėčio ar mamos darbovietė, įvairios organizacijos. Pasirinkus kurią nors konkrečią bendruomenę, aptarkite jos ypatumus - pvz., ženklus, uniformas, elgesio taisykles ir kt. Taip nuosekliai pereinama prie religinės bendruomenės, kurios nariu vaikas taps per krikštą. "Visi tikintieji laikėsi drauge ir turėjo visa bendra"  - tai ir daugiau apie pirmąją krikščionių bendruomenę siūloma perskaityti Biblijoje (Apd 2, 42-47). Internete Šventąjį Raštą lietuviškai galima skaityti http://biblija.lt.

2. Labai įdomus ir naudingas pažintine prasme turėtų būti pokalbis tema "Dievas pašaukia vardu". Panagrinėkite savo, savo šeimynykščių, giminaičių, kiemo ar darželio, mokyklos draugų vardų kilmę bei reikšmę. Išsiaiškinkite šalyje ir pasaulyje itin populiarių vardų - pvz., Jono, Petro, Marijos - reikšmes. Prisiminkite, kokie garsūs meno, mokslo, politikos veikėjai turėjo (ar turi) šiuos vardus. Atidžiai išstudijuokite pasirinktą krikšto vardą: tam reikės ne vien šventojo (ar šventosios) vardo reikšmės, bet ir dangiškojo globėjo gyvenimo aprašymo. Prisiminkite, kokiais vardais Biblijoje vadinamas Jėzus. Drauge perskaitę aptarkite "Evangelijos pagal Joną" ištrauką (20, 11-18).

3. Kryžiaus ženklu apeigų pradžioje pažymima krikštijamojo kakta, įvedant jį į Bažnyčios tikinčiųjų šeimą. Taigi šio užsiėmimo tema - "Paženklinti kryžiumi". Prasminga pradėti nuo to, kad kryžius - vienas seniausių žmonijos simbolių. Meno albumuose ar internetinėse enciklopedijose raskite bei palyginkite įvairiausius kryžius (pvz., krikščionių, šv.Andriaus,Vyčio). Paaugęs vaikas bus dėkingas tėvams, jei jie išliks sąžiningi ir nenutylės, neaplenks gėdingos bei skaudžios kryžiaus žygių temos. Prisiminę gimtinės kraštovaizdį, aptarkite lietuviškas kryždirbystės tradicijas. Atkreipkite dėmesį, kada ir kur krikščionys naudoja kryžių ar kryžiaus ženklą. Paskaitykite kartu ir aptarkite "Laiško filipiečiams" ištrauką (Fil 2, 5-11) arba Ramūno Mizgirio OFM straipsnį "Kryžius krikščionybės istorijoje" (http://vydija.puslapiai.lt/kalendorius/kilnojamos/kryzius%20krikscionybejee.htm).

4. Iliustruotose Šventojo Rašto knygose ar internete suraskite paveikslų, kuriuose vaizduojama, kaip su Dievu kalbasi žmonės (Abraomas, Mozė, Elijas). Prisiminkite, apie ką kalbame su mums brangiais žmonėmis, pvz., tėčiu, mama, močiute, seneliu. Taigi šio užsiėmimo tema - "Apie kalbos dovaną". Pasidalinkime savo patirtimi, kokiomis aplinkybėmis (kur ir kada) patyrėme Dievo buvimą, bendravimą ar kalbėjimą su mumis. Paskaitykime ir aptarkime apie Jėzui būdingo kalbėjimo palyginimais svarbą (Mt 13, 3-9).

5. Užsiėmimo "Mums atleidžiamos nuodėmės" metu galima surašyti ar nupiešti žmonių nuodėmių pavyzdžius. Pasinaudodami sinonimika pabandykite prisiminti, kaip dar kitaip vadiname nuodėmes (pvz., nusikaltimas, nusižengimas, yda, klaida). Aptarkite būdus, kuriais žmonės susitaiko, ištaiso klaidas šeimoje, mokykloje, darbe, visuomenėje, Bažnyčioje. Šv. Ambroziejus yra gražiai pasakęs: "Dievas sukūrė žmogų, kad turėtų kam atleisti". Apie tai ir daugiau galima perskaityti Biblijoje (Lk 15, 6), taip pat kardinolo Audrio Juozo Bačkio ištaroje "Dievo gailestingumo slėpinys - Bažnyčios turtas" (http://www.gailestingumas.lt/lt/naujienos/,nid.93).

6. Labai svarbus pokalbis apie tai, kad "Krikštas mus pakeičia". Prisiminkite ir vienas kitam papasakokite nutikimus, kuomet žmonės pasikeitė iš esmės. Tai bus įžanga į Pauliaus atsivertimą (Apd 9, 1-19). Ką apie šį nepaprastą įvykį prie Damasko, kuris radikaliai pakeitė Pauliaus gyvenimą ir kurį krikščionių tradicija paprastai vadina Pauliaus atsivertimu, mano Bažnyčios hierarchas, galima susipažinti popiežiaus katechezės santraukoje (http://www.radiovatican.org/lit/Articolo.asp?c=228496).

7. Vanduo gali reikšti ir pavojingą stichiją, ir gyvybės šaltinį. Kitą pokalbį galima skirti klausimui, kodėl "Krikštas vandeniu" yra toks svarbus krikščioniui? Krikščionybės pradžioje (o kai kur - dar ir dabar) krikštijamas asmuo visas panardinamas į vandenį. Pastaruoju metu dažniausiai vandens pilama tik ant naujojo krikščionio galvos. Biblijoje apie tai parašyta: „Argi nežinote, jog mes visi, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti Jo mirtyje? Taigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą" (Rom 6, 3-4). Panardinimas į vandenį krikšto metu simbolizuoja palaidojimą kartu su Kristumi, o išnirimas iš vandens -  prisikėlimą kartu su Kristumi. Dar galima perskaityti ir aptarti kitas Šventojo Rašto vietas (Mk 1, 9-11; Jn 4).

8. Ką reiškia, kai per Krikšto sakramentą mus "Patepa aliejumi"? Nuo seno viso pasaulio žmonės aliejų vartoja ne vien kasdienėje gyvensenoje - maistui, grožiui ar sveikatai. Atkreiptinas dėmesys, jog katechumenų aliejumi krikštijamojo krūtinė patepama apeigų pradžioje. Toks yra nuvalymo, sustiprinimo, išvadavimo iš nuodėmės ženklas. Krizma (aliejaus ir balzamo mišiniu) yra patepama kakta ką tik pakrikštytajam. Čia verta prisiminti ištrauką iš Senojo Testamento (1 Sam 16, 1-13).

9.Aptarę ir palyginę Bažnyčioje naudojamus liturginius drabužius, galime pakalbėti apie tai, kad per krikštą apsivelkame "Nauju drabužiu". Baltas drabužis simbolizuoja Dievo malonę. Baltas drabužis - tyrumo, skaistumo, šventumo ženklas. Čia tiks prisiminti Naujojo Testamento ištrauką (Lk 9, 28-36). O citata "Taigi mes gauname krikšto drabužį, idant išsaugotume jį nesuteptą iki mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus teismo, nes jis žymi Prisikėlimo šlovę" atkreipiame dėmesį į vokiečių teologo Eriko Petersono (1890-1960) straipsnį „Drabužio teologija", 2007-ųjų liepą išspausdintą "Naujajame Židinyje".

10.Krikšto žvakė (Kristaus šviesa) - primena prisikėlusį Kristų. Apie tai, kad per krikštą  priimame "Kristaus šviesą", galima pašnekučiuoti po juodos nakties sulaukus aušros, sutikus patekėjusią ir pasaulį nušvietusią saulę. Šią aptariamą temą  labai praturtins kardinolo Audrio Juozo Bačkio žodžiai: "Kristaus šviesos dėka supraskime, kad mūsų Krikštas nėra formalus įsitraukimas į bažnytinę bendruomenę, idant gautume jos patarnavimus. Krikštas yra daugiau, negu pirmapradės nuodėmės nuplovimas ar žmogaus sielos pagražinimas. Krikštas - tikra nuodėmingo žmogaus mirtis ir naujo Dievo kūrinio prisikėlimas, atgimimas" (daugiau - http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/60949).

 

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.

Nevertinta

© 2008-2019 Viskas krikštynoms