Šilkiniai drabužiai - patogu ir sveika
Šilkiniai audiniai daugeliui mūsų asocijuojasi su grožiu ir prabanga. Iš tiesų - natūralus šilkas nėra pigus. Tačiau vis dažniau krikšto drabužiams, taip pat dovanoms renkamasi būtent iš šilkinio audinio pasiūta apranga bei patalynė.
Priežastis - paprasta. Jei norima brangiam žmogui įteikti geriausia, tai natūralus šilkas tam idealiai tinka.
Sveiko, ekologiško gyvenimo būdo gerbėjai, populiarintojai negaili pagyrų natūraliam šilkui ir renkasi jį sau bei savo artimiesiems.
Keli faktai iš šilko istorijos
Skirtingai nei mums įprasti lino bei medvilnės audiniai, kurie pagaminami iš augalų, šilko pluoštas yra gyvūninės kilmės. Grauždamas šilkmedžio lapus, spindinčius siūlus "gamina" ir šimtus metrų gijų į kokoną suvynioja šilkaverpis vikšras. Pabrėžiant kiniškąją šilko kilmę, šilkaverpis neretai vadinamas mažuoju Kinijos imperatoriumi.
Šilko tėvyne Kiniją laikė ir žymusis kinų mąstytojas Konfucijus. Pasak jo, šilko gamybos procesas buvo sukurtas dar 2640 metais prieš mūsų erą. Vis dėlto 1993 - iaisiais mokslo žurnalas "Nature" paneigė Konfucijų, pateikdamas faktus, jog šilkas buvo gaminamas bemaž tūkstantį metų anksčiau senovės Egipte.
Kaip ten bebūtų, visiškai aišku yra tai, kad seniau šilkas buvo daug labiau vertinamas nei dabar. Jo ankstesnę ekonominę reikšmę būtų galima prilyginti dabartinei naftai.Todėl šilko gamybos paslaptis ilgai buvo saugojama, o kinų prekeiviai brangaus audinio rietimus gabendavo vadinamuoju Šilko keliu, taip užsidirbdami pasakiškus turtus ir šilku aprūpindami kitas pasaulio šalis.
Šilkas šildo, gaivina ir gydo
Malonus akiai, lengvas, minkštas, švelnus, stiprus ir tamprus. Tai jokiu būdu nėra galutinė šilkinio audinio charakteristika.
Dėl unikalių pluošto savybių, šilkinius drabužius galima dėvėti ir žiemą, ir vasarą, nes natūralus šilkas šildo - kai šalta, o vėsina - kai karšta.
Būdamas plonesnis ir lengvesnis už vilną, šilkas beveik jai prilygsta, nes yra penkis kartus šiltesnis nei medvilnė.
Šilkas patogus ir karštymečiu, kai gausiai prakaituojama. Šilko pluoštas sugeria iki 39 procentų drėgmės - bemaž tiek pat, kiek vilnos pluoštas ir net kelis kartus daugiau nei medvilnės ar lino. Įdomu tai, kad, sugėręs tokį kiekį drėgmės, šilko gaminys net jį palietus atrodo visiškai sausas.
Svarbios yra ir gydomosios šilko savybės. Jau seniai žmonės pastebėjo, kad šilkas neerzina net pačios jautriausios odos. Dabar, kai alerginiai susirgimai vis dažnėja ypač tarp vaikų ir tampa tikra XXI amžiaus civilizacijos rykšte, verta atkreipti dėmesį, kad šilkas turi sericiną. Ši medžiaga (šilko klijai) pasižymi gydomuoju poveikiu alergiškai, jautriai ir sudirgusiai odai.
Šilkas gali palengvinti ir kitus negalavimus. Dar senovės Kinijoje užfiksuota, kad šilko audiniai yra tinkamiausi žmonėms, kenčiantiems dėl reumatizmo, pragulų, medžiagų apykaitos sutrikimų
Priežiūrai - ypatingas dėmesys
Šilkas yra baltyminis audinys, todėl jam prižiūrėti reikia vadovautis trimis svarbiausiomis taisyklėmis: dažnai vėdinti, retai skalbti ir apsaugoti nuo kandžių.
Šis natūralus audinys, reaguodamas su deguonimi, turi unikalią savybę "išsivalyti". Todėl jis nesusidėvi taip greitai, kaip medvilniniai ar sintetiniai drabužiai. Reguliarus drabužių vėdinimas nepalieka jokio kvapo, o skalbimą galima atidėti net kelioms savaitėms.
Žinotina, kad šilkiniai gaminiai turi būti skalbiami specialiomis biologinėmis priemonėmis, skirtomis šilkui (pvz., "Sonett" firmos) ne aukštesnėje kaip 30 laipsnių vandens temperatūroje. Skalaujama tokios pačios temperatūros vandenyje. Negalima plauti ir skalauti šaltame vandenyje.
Dėmes puikiai pašalins muilas iš tulžies.
Dėmesio: šilko negalima skalbti priemonėmis, kurių sudėtyje yra enzimų, nes jie "suvalgo" šilką ir jame po kiek laiko gali atsirasti skylučių. Be to, prižiūrimas netinkamomis priemonėmis šilkas praras savo unikalias savybes, tarp jų - tik jam būdingą švelnumą ir blizgesį.
Geriausiai šilką skalbti ir skalauti rankomis. Jei neapsieinama be skalbimo mašinos, reikia naudotis specialia šilko programa.
Išskalbtus drabužius gręžti švelniai ir rankomis, apsieinant be buitinės technikos. Geriausia drabužius džiovinti juos paklojus ir suformavus ant sauso švaraus rankšluoščio. Negalima džiovinti saulėje, ant karšto radiatoriaus ar greta kitų šilumos šaltinių.
(Naudotasi "Vikipedija", rasakila.lt bei kitais atviraisiais informacijos šaltiniais)